Stovyklos „Pašaukiau tave vardu“ AFTERIS ir ŠILINĖS Šiluvoje!

Rugsėjo 8-9 d. Pašaukimų sielovados komanda pakvietė keliaujančios stovyklos „Pašaukiau tave vardu“ dalyvius į „afterį“ Daugoduose (Raseinių r.).

Susirinkusieji dalinosi stovyklos įspūdžiais, turėjo sočią vakarienė, o po jos peržiūrėjo stovyklos filmuką, kurį sukūrė savanoris Donatas. Tuomet sekė improvizacijų dalis, kurią su įkvėpimu moderavo savanorė Mintautė.

Įkūrus laužą visi susirinko pasibūti prie jo, padainuoti giesmes ir lietuvių liaudies dainas. Gitara brazdino savanoris Mindaugas.

Po jaukaus bendrystės vakaro laukė saldus miegas. Kai kurie programą tęsė pirtyje, o vėliau su polėkiu šliūkštelėjo į prūdą.

Rugsėjo 9-osios rytą dalyviai pradėjo Taizė pamaldėlėmis, po jų pasportavo, pasistiprino, padėkojo sodybos šeimininkams Rosvaldui ir Redai Kunickams bei patraukė Šiluvos link.

Pasiekę Laisvės kovų memorialą, dalyviai susėdo atsipūsti ir papietauti. Kramsnojo jie ne bet ką, o kareiviškus davinius! Po to pasipildę vandens atsargas dalyviai vėl išjudėjo į kelią. Pakeliui sustoję jie išgirdo kun. GINTARO BLUŽO mokymą apie pašaukimo kelią ir jo vingius.

„Daug pašauktų, bet maža išrinktų, nes pakviestieji nepanoro atvykti, atsiliepti į šventumą. Šventumą nelabai pasieksi, jeigu rūpinsiesi tik savimi, gyvensi tik sau. Dievas nurodė šventumo kelią: tarnavimas, gyvenimas DĖL KITŲ“, – akcentavo kun. G. Blužas.

Palendrių benediktų vienuolyne gyvenęs tėvas Žėraras jam akcentavo 3 Dievo valios atpažinimo ženklus:

1. TROŠKIMO PASTOVUMAS. T. y., įsiklausyti, ką tau nuolat kalba širdis. Privaloma būti sąžiningu su savimi. Nuo sąžiningumo einama prie tiesos, nuo tiesos – prieš išgydymo, nuo išgydymo – prie Dievo meilės patirties ir tarnavimo, pašaukimo atsiskleidimo.

2. ŠIRDIES RAMYBĖ.

3. DVASIOS TĖVO PATARIMAI.

Pabaigoje kun. G. Blužas prisiminė, kaip kadaise ėjo Šv. Jokūbo kelią iš Prancūzijos, per Ispaniją, įveikė daugiau kaip 700 km. Po pirmos dienos vienas jo kolega pradėjo ieškoti bilieto namo. Nerado.

„Paskui, būdavo, atsikeliam 5 val. ryto, žiūrim – jo jau nėra. Vakare pasivejam. Ir taip – visą mėnesį: pirmas išeina, kol mes dar miegam. Klausiam: kas tau pasidarė, kokia bitė įkando? Jis atsakė: „Aš atsisakiau plano B. Nustojau galvot apie bilietus, supratau, kad turiu eiti.“ Beje, Šv. Jokūbo kelią jis nuėjo jau 8-9 kartus.

„Kol yra planas B – sunkiau spręsti“, – netrypčioti vietoje ragino kun. G. Blužas.

Kelionė tęsėsi. Įveikę apie 17 km vakarop žygeiviai pasiekė kelionės tikslą. Šiluvoje jie išklausė jaunos Ievos ir Igno ŠIUGŽDINIŲ šeimos liudijimo.

Pora susituokusi 7 metus ir augina tris sūnus. Jiedu susipažino Taizė vienuolyne Prancūzijoje. Per vieną vakarienę tiesiog susėdo šalia, įsikalbėjo. Kitą kartą susitiko savanoriaudami Šiluvos atlaiduose. Juodu paskyrė tarnauti Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje, šalia akmenų. Ir nuo tada jų širdys ėmė plakti vienu ritmu. Santykių labirintuose Ievai labai padėjo Karolio Vojtylos knyga „Meilė ir atsakomybė“, o Ignas rekomendavo pasigilinti į Jono Pauliaus II „Kūno teologiją“, ji atskleis žmogaus seksualumo, lytiškumo niuansus Dievo plane.

Pora iki santuokos sutarė gyventi be lytinių santykių ir šio susitarimo laikėsi. Taip pat susitarė, kad santuoka bus visam gyvenimui. Kol išskirs tik mirtis.

„Atmetėm bet kokią skyrybų idėją, kaip įpareigoja katalikų bažnyčia“, – sakė Ignas. Praėjus dvejiems metams nuo draugystės, pora susituokė Šiluvoje.

„Keliaujant į santuoką vienas esminių dalykų – laisvė. Kad meilė gyvuotų, širdis turi būti laisva“, – pabrėžė Ieva. Ji akcentavo, kad itin svarbi šeimos malda, o melstis privalo abu. „Jei vyras nesimeldžia, šeima labai jaučia, tai iššūkis. Vyrai – šeimos kunigai“, – komentavo Ieva.

Po liudijimo dalyviams buvo išdalinti nudažyti ir iškaitinti keramikos darbai, kuriuos jie kūrė Keliaujančioje pašaukimų stovykloje vasarą.

18 val. žygeiviai dalyvavo masinėse Mišiose Šiluvos bazilikos aikštėje. Rugsėjo 9 d. Šiluvoje minėta šeimų ir jaunimo diena. Mišiose melstasi už jaunimą ir užsienyje gyvenančius lietuvius, kad kiekvienas sektų Kristumi ir siektų šventumo.

Po Mišių skubėta į „čil“ zoną pakramsnoti „burgerių“ su keptomis bulvytėmis.

21 val. skubėta į ŽIBURIŲ PROCESIJĄ aplink Šiluvą. Ten dalyviai nešė karščiausias savo širdies intencijas. Po procesijos aktyviausieji dar dalyvavo naktinėje Švenčiausiojo Sakramento adoracijoje Bazilikoje.

Po Žiburių procesijos sugrįžus į aikštę, diakonas Darius Chmieliauskas citavo: „Iš tiesų, broliai, seserys, jūs esate pašaukti laisvei. Tik dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti. Aš sakau, gyvenkite dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams, mat kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios – kūnui. Jie vienas kitam priešingi, dėl to jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje. Kūno darbai gerai žinomi: tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir pan. dalykai.

Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, juk tie, kurie taip daro – nepaveldės Dievo karalystės. Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams – nėra įstatymo“.

Iki kitų jaukių susitikimų, brangūs draugai!

Tekstas: Skirmantė Javaitytė

Nuotraukos: Ramvydas Romankevičius