Birželio 10 d. Kauno arkivyskupijos Pašaukimų sielovados komanda su Kauno Akademinės sielovados bendradarbiais pakvietė 16-35 m. jaunimą patirti „Gyvąją piligrimystę“. Dalyviai rinkosi į aktyvizuojančiai pavadintą žygį „PAKELK RAGELĮ! JIS KVIEČIA!” Apie pusšimtis žygeivių keliavo maršrutu: ŠIAULĖS KALNAS-ŠILUVA. 23 km neprailgo – tądien švietė švelni saulutė, tarpais atvėsindavo vėsus vėjelis, o miško draugija garantavo gaivų pavėsį.

—

Neįtikėtina, tačiau žygio metu dalyviai gavo SMS iš ANGELO, o vėliau net iš pačio JĖZAUS (!). Angelas pirmiausiai ragino pažvelgti į savo bateriją – vidų, apmąstyti kuo gyvenu, kiek energijos tebėra mano baterijoje, kas yra mano kroviklis. Vėliau kvietė paanalizuoti, kur dabar esu: dykumoje ar ryšio zonoje su Dievu, kur tą ryšį galiu pagauti? Galiausiai drąsino pakelti ragelį – atsiliepti į Dievo kvietimą.

SMS iš Jėzaus kiekvienam buvo individuali – tai ištrauka iš Šv. Rašto.

—

Grupę lydėjo „Pašaukimų sielovados“ komandos vienas iš vadovų kunigas Liutauras Vilėniškis, dalį atkarpos lydėjo kunigai Rastislav Dluhý ir Peter Hertel, o pabaigoje prisijungė dar ir kunigas Pedro Pich. Keliaudami dalyviai galėjo prieiti išpažinties, turėti dvasinį pokalbį. Pasikalbėti dvasinėmis temomis buvo galima ir su „Pašaukimų sielovados“ komandos viena iš vadovių s. Loreta Armalyte bei šios komandos nare Lina Šumauskiene.

Sodriu šlovinimu žygio ir Šv. Mišių metu džiugino „Pašaukimų sielovados“ komandos nariai: Kristina Dapkutė, Julius Armalis, Milda Kerevičiūtė ir Aušra Plutaitė.

—

Kaipgi viskas ėjosi? Ryte susirinkę Šiluvos piligrimų centre dalyviai susipažino ir keliavo į Šviesos koplytėlę uždegti žvakę „JĖZAU, PASITIKIU TAVIMI!“ už visas dalyvių intencijas. Iškart po to Kun. Liutauras Vilėniškis palaimino dalyvius. Tuomet visi autobusu išriedėjo link Šiaulės kalno. Atvykus į vietą norintieji galėjo užkopti į 21 m aukščio Šiaulės kalno apžvalgos bokštą ir nuo jo pažvelgti į neaprėpiamus žaliuosius tolius. Viršuje laukė ir pirmasis QR kodas, kurį nuskanavus dalyvių paklausta: ar pasikrovei bateriją? Tai tapo esminiu žygio klausimu.

—

Šalia Šiaulės kalno apžvalgos bokšto kunigas Rastislav Dluhý dalyviams pasakė pirmąjį žygio impulsą. Jo tema – baterija, t.y., mano vidus.

„Ar pasikrovei ryte savo bateriją – širdį? Tikras krikščionis meldžiasi prieš išeidamas iš namų. Tavo baterija tuomet pilna, pakrauta Jėzaus gyvybe. Net jei neina susikaupti, galvoje nei vienos minties, žinok, kad Jėzus sako: „Viskas gerai. Tik ŽIŪRĖK Į MANE. O aš žiūrėsiu į tave.“ – Iš maldos ateina gyvenimo džiaugsmas, nes kur yra Jėzus – ten yra džiaugsmas, ramybė, laisvė, šventumas, dangus. Taigi, kiek manyje dabar džiaugsmo, meilės, ramybės? Tai matuoklis, kiek manyje yra Jėzaus gyvybės. Juk Jono evangelijoje (15 sk.) Jėzus kalba: „Kas manyje – mano džiaugsmas jame“, – susimąstyti skatino kun. Rastislav Dluhý.

—

Nuėjus dar vieną atkarpą ir papietavus miške kun. R. Dluhý pasakė antrąjį impulsą. Jis kalbėjo apie ryšį su Dievu ir buvimą ne ryšio zonoje – dykumoje.

„Kartais prarandame ryšį su Dievu. Tada reikia savęs paklausti: koks mano santykis su Sakramentais, Eucharistija, Dievo žodžiu ir Bažnyčia apskritai? Jei silpnas – tai ir su Dievu automatiškai ryšys bus silpnas. Kiek kartų per savaitę rankose laikau Šv. Raštą? Ar esu gyvas bažnyčios narys? Ar lankau bažnyčią, padedu bendruomenės nariams, kunigui? Koks ryšys su Eucharistija? Tai – stipriausias kontaktas, Tikras Dievas, kuris dalyvauja mūsų gyvenime. (…) Kartais atsirandame dykumoje. Dievas nusprendžia mus ten nuvesti, nes Jis turi savo planą. Jis žino, kad žmogui bus nepatogu: „Jam dar labiau reikės Manęs, jis bus gyvesnis, pastovesnis, ištikimesnis. Aš galiu tą žmogų dykumoje apvalyti, sustiprinti, jis gali tapti geresniu.“ Kaip pranašai, kurie dažnai girdėdavo Dievą dykumoje. Beje, dykumą galima ir pačiam pasirinkti – tai pasekmė už mano neištikimybę, nepastovumą, tinginystę. (…) Geriau šlubuoti viena koja ir į rojų, negu bėgti, bet į pragarą“, – kalbėjo kun. R. Dluhý.

—

Likus vos 5 km iki Šiluvos trečiąjį žygio impulsą pasakė kun. L. Vilėniškis. Jis kvietė surizikuoti ir pakelti ragelį.

„Prisiminkime Mozės pašaukimo istoriją. Dievas kvietė jį eiti pas faraoną ir kalbėti apie žydų tautos išvedimą iš Egipto nelaisvės (Išėjimo knygos 3-4 sk.). Mozė išsisukinėjo, nepasitikėjo savimi, prašė siųsti ką nors kitą… Bet Dievas jam tarė: „Duosiu tau ženklą, kalbėsiu su tavim, nepaliksiu, padėsiu išvesti žydų tautą iš Egipto. Dievas jį augino, tereikėjo sulaukti Mozės sutikimo. (…) Ragelio pakėlimui reikia jūsų rankos, širdies atsiliepimo. Reikia drąsos! Juk rizikavo apaštalai, kunigai, sutuoktiniai, kurie prisiekė mylėti ir būti ištikimi iki gyvenimo pabaigos. Ech, jei tik žinotume, kuo viskas galėtų pasibaigti – galbūt išvis nekeltume ragelio… Jei apaštalai būtų žinoję, kiek jiems viskas kainuos, kad jie baigs kankinyste, gal nebūtų ryžęsi sekti Jėzumi? Bet žinokite, kiekviename pašaukime, atsiliepime yra rizikos. Nebijokite rizikuoti! Su Dievu tikrai verta!“, – tikino kun. L. Vilėniškis.

—

Įveikę 23 km dalyviai pasiekė Šiluvą ir kiek pailsėję keliavo į Šv. Mišias Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Pamokslą sakęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas susirinkusiems akcentavo Eucharistijos slėpinį.

„Eucharistijoje Dievas prie žmogaus priartėja ypatingai, leidžia jį priimti intymiausiu būdu. Tai – Jėzaus buvimas Bažnyčioje regimuoju pavidalu. Toliau jį turime Sakramentuose, Švč. Sakramento Adoracijoje. Jis sakė: „Esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ „Eucharistia“ iš gr. k. išvertus reiškia dėkojimą ir šlovinimą. Bažnyčia švenčia Eucharistiją dėkodama Dievui už nuostabią draugystę, Šviesos pergalę. Eucharistija – tai Jėzaus Kristaus maldos priminimas: „Tai darykite mano atminimui!“. Tai reiškia, kad ir mes dalyvaujame Paskutinėje Vakarienėje, kaip ir tą kartą apaštalai, susirinkę prie stalo. Eucharistija – valgis, nes: „Kas nevalgys Sūnaus Kūno – neturės savy gyvybės.“ Tai ir vaistas, stiprinantis imunitetą nuo nuodėmių. „Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują – tas turi Amžinąjį Gyvenimą“. Neprapulsime tamsoje, nes esame su Juo“ – kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas.

—

Po Šv. Mišių visi „Gyvosios piligrimystės 2023“ dalyviai įsiamžino bendroje nuotraukoje, o vėliau kartu vakarieniavo. Galiausiai sekė žygio aptarimas, piligrimo sertifikatų įteikimas ir atsisveikinimas iki kitų kartų!

Tekstas – Skirmantė Javaitytė.

Nuotraukos – Ramvydas Romankevičius ir „Pašaukimų sielovados“ komanda.